"Šerloko Holmso" sekėjas Privatus detektyvas Olegas Rimanas apie gyvenimo skaudulius. Žurnalas "Moters savaitgalis", 2011 05 26 Nr.21 (652)
555Spaudoje

Privačių detektyvų biuro vadovas Olegas Rimanas sutiko fotografuotis tik su tamsiais akiniais. Profesija įpareigoja nebūti labai matomam ir kuo mažiau šmėžuoti viešumoje.  Praskleisti paslapties skraistę – apie šeimą, pomėgius, vaikystę Olegas sutiko po ilgokų įkalbinėjimų. Bet pirmiausia  – keletas laimingai pasibaigusių gyvenimiškų istorijų.

Kartą į Olego vadovaujamą biurą kreipėsi norvegų klubo iš Vilniaus nariai. Užsieniečiai rėmė sostinėje veikiančius mergaičių globos namus, o 16 metų jų gyventoja staiga dingo be žinios. Bėgo savaitės, mėnesiai, o apie merginą nebuvo jokių žinių. Nieko "nežinojo" ir pražuvėlės draugės. Auklėtojai ėmė nerimauti, ar graži panelė netapo prekiautojų žmonėmis auka. Pažįstami ėmė kuždėtis, kad paauglė mirusi. Beveik niekas netikėjo, kad pragyvenimo šaltinio neturintis jaunas žmogus taip ilgai išvertų be maisto, drabužių, namų. "Norvegai suprato: policija merginos ieško vangiai, tėvams ji nerūpi, todėl geriausia kreiptis į tuos, kurie iš tikrųjų ieškos", – pasakojo pašnekovas. Iš pradžių buvo sunku. Juk policija ir kitos specialiosios tarnybos gali naudotis asmenų duomenų bazėmis, operatyvinėmis priemonėmis (slapta klausytis pokalbių, gauti telefono skambučių išklotines), o detektyvai tam neturėjo teisės. "Įtarėme, kad merginą galėjo paversti prostitute ar net išvežė iš šalies. Ilgai apie ją nieko nežinojome", – sakė Olegas. Ir vis dėlto detektyvas pabėgėlę surado.

Daugiau skaitykite "Moters savaitgalis" Nr. 21 18-19 pslp.

Daiva Norkienė